Teisių gynimo priemonės

Tai yra viešosios teisės reglamentuojamas ginčas, jei ginčo dalykas turi būti išaiškintas tarp kompetentingų institucijų ir paslaugų teikėjų.

Institucija prie savo administracinio sprendimo prideda apeliacinį skundą. Šiame apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie tai, ar administracinis sprendimas gali būti nagrinėjamas ir kaip jis gali būti nagrinėjamas. Pagrindinės oficialios teisių gynimo priemonės yra prieštaravimas ir ieškinys administraciniame teisme. Jei prie administracinio sprendimo nebuvo pridėta informacija apie teisių gynimo priemones, kompetentingos institucijos gali būti paprašyta taikyti teisių gynimo priemones. Kita vertus, jas taip pat galima kildinti iš atitinkamos proceso teisės. Gali reikėti atsižvelgti į specialius terminus.

Protesto rezultatas yra tas, kad kompetentinga institucija iš naujo išnagrinėja ginčijamą sprendimą ir praneša apie jį protestą pareiškusiam asmeniui pranešime apie protestą.

Kompetentingame administraciniame teisme galima apskųsti administracinius sprendimus, dėl kurių nenumatyta prieštaravimo procedūra, arba pranešimą apie prieštaravimą. Skunde pateikiamas kompetentingo teismo sprendimas. Pareiškėjo susirūpinimas (pavyzdžiui, administracinio akto panaikinimas arba administracinio akto nepateikimas ir (arba) nepateikimas) lemia ieškinio pobūdį. Išsamią informaciją apie veiksmą galima rasti Justizportal NRW. Daugiau informacijos galima rasti [Federalinės teisingumo ir vartotojų apsaugos ministerijos] interneto svetainėje (https://www.bmj.de/DE/themen/themen_node.html).

Skubiais atvejais taip pat galima prašyti teismo priimti skubų sprendimą, kad būtų laikinai užtikrinta teisė, kuriai kyla pavojus. Daugiau informacijos apie šią procedūrą galima rasti [Justizportal NRW] interneto svetainėje (https://www.justiz.nrw.de/).

Teisių gynimo procedūros nustatytos atitinkamose taisyklėse. Konkrečios valstybės teisės aktus galima rasti Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės interneto svetainėje [„recht.nrw.de“] (https://recht.nrw.de/lmi/owa/br_start?sg=0&menu=1).
[Informaciją apie nacionalinės teisės aktus galima rasti čia] (https://www.gesetze-im-internet.de/).

Daugiau informacijos apie, inter alia, jurisdikcijų struktūrą galima rasti [Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės teisingumo portale] (https://www.justiz.nrw.de/). Atskirų techninių terminų paaiškinimai pateikti dalyje „Teisė nuo A iki Z“ (https://www.justiz.nrw.de/BS/recht_a_z/index.php).

Civilinė teisė reglamentuoja ginčus tarp vienodų fizinių ir (arba) juridinių asmenų pagal privatinę teisę. Pirma, civilinė teisė apima bendrąją privatinę teisę, kuri daugiausia reglamentuojama Civiliniame kodekse (BGB). Ji apima šias teisės sritis:

Bendroji dalis (pvz., teisnumas ir veiksnumas)
Prievolių teisė (pvz., pirkimo-pardavimo sutartis, darbų ir paslaugų sutartis)
Nuosavybės teisė (pvz., žemės pirkimas)
Šeimos teisė (pvz., santuoka)
Paveldėjimo teisė (pvz., testatoriaus reguliavimas)

Be to, Atsakomybės už gaminius įstatymas (ProdHG), Būsto nuosavybės įstatymas (WEG) ir Civilinės partnerystės įstatymas (LPartG) taip pat priskiriami civilinei teisei.

Specialioji privatinė teisė – tai teisės sritys, kurios taikomos tik ribotai asmenų grupei. Tai, be kita ko, yra:

• Komercinė ir bendrovių teisė (HGB, GmbHG, AktienG)
  Darbo teisė (darbdavio ir darbuotojo teisių reguliavimas)
  Konkurencijos teisė (pvz., antimonopolinė teisė, prekių ženklų teisė)
  Tarptautinė privatinė teisė (nacionalinės teisės taikymo kolizijos atveju reglamentavimas)

Civiliniai ginčai nagrinėjami civilinių bylų teismuose (bendrosios kompetencijos teismuose). Procedūrą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (ZPO). Priklausomai nuo ginčo vertės, jurisdikciją pirmąja instancija turi vietos teismas (AG) arba apygardos teismas (LG). Landgericht (apygardos teismas) arba Oberlandesgericht (aukštesnysis apygardos teismas) (OLG) yra kompetentingi antrosios instancijos teismai, o visai neseniai – Federalinis Teisingumo Teismas (BGH). Be to, darbo teismai yra atskira jurisdikcija. Paprastųjų ir darbo jurisdikcijų apžvalgą galima rasti čia (https://www.justiz.nrw.de/BS/wege_justiz/index.php#2).

Paprastai teismų teritorinę jurisdikciją lemia skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta. Išsamią informaciją apie civilinio proceso eigą galima rasti [Justizportal NRW] interneto svetainėje (https://www.justiz.nrw.de/).

Teismo mokėjimo įsakymo procedūra suteikia galimybę supaprastinta tvarka įgyvendinti teisę į piniginio reikalavimo sumokėjimą. [Daugiau informacijos apie procedūrą galima rasti čia] (https://www.justiz.nrw.de/BS/lebenslagen/zivilrecht/Mahnverfahren/index.php).

Jeigu teismo procesas negali būti finansuojamas iš nuosavų išteklių, tam tikromis sąlygomis galima prašyti teismo suteikti teisinę pagalbą (https://www.justiz.nrw.de/BS/lebenslagen/verwaltungsrecht/pkh_text/pkh/index.php).

Taip pat galimas neteisminis ginčų sprendimas. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Civiliniai ginčai taip pat gali būti sprendžiami pasitelkiant tarpininkavimą. [Ši procedūra aprašyta čia] (https://www.justiz.nrw.de/BS/lebenslagen/verfahren_u_prozess/mediation/index.php).

[Informaciją apie vartotojų apsaugą ir kontaktinius centrus galima rasti čia] (https://www.justiz.nrw/BS/consumer protection/index.php).

Be atitinkamų techninių įstatymų, teismo procesuose turi būti laikomasi šių procesinių taisyklių:

Viešosios teisės ginčų atveju – Administracinių teismų kodeksas (VwGO) ir Administracinio proceso įstatymas (VwVfG).
Civiliniuose ginčuose - Civilinio proceso kodeksas (ZPO)
Darbo ginčų atveju – Darbo teismo įstatymas (ArbGG)
Socialinių teismų ginčų atveju – dešimtoji Socialinio kodekso knyga (SGB X) ir Socialinio teismo įstatymas (SGG).
Mokesčių ginčuose - Mokesčių kodeksas (AO) ir Mokesčių teismo kodeksas (FGO)